Dažniausiai užduodami klausimai

Profesionali pagalba mūsų klientams

Šiame puslapyje galite rasti dažniausiai užduodamus klausimus, ir atsakymus į juos. Jei neradote atsakymo į rūpimą klausimą – susisiekite ir mes atsakysime į jį!

  • Konsultacija
  • Montavimas
  • Remontas
  • Garantija

Jei jums reikia daugiau pagalbos

Neradote atsakymo į rūpimą klausimą? Nesiseka išsirinkti Jūsų būstui ar ofisui tinkamiausio sprendimo? Susisiekite, ir mūsų specialistai Jums padės!

  • Aeroterminis šildymas yra kartais dar vadinamas šilumos siurblys (oras – vanduo). Jie niekuo nesiskiria, naudoja lauko orą kaip šilumos šaltinį.

     

  • Aeroterminis šildymas ( oras vanduo ) yra pritaikytas ne tik atlikti šildymo funkciją, bet ir esant poreikiui šaldyti, vėsinti patalpas

     

  • Aeroterminis šildymas yra pigus ir ekologiškas būdas šildyti pastatus, vandenį, grindis, ruošti karštą vandenį buitiniam vartojimui.

     
  • Oras-oras šilumos siurbliai , tai patys pigiausi ir efektyviausi šildymo prietaisai , kurie efektyviai šildo net prie minus 25 laipsnių lauko temperatūros , kurių vidutinė vienos kilovatvalandės šiluminės energijos savikaina sudaro tik 7 – 10 ct.  (kai dujinio kuro apie 26 ct /kWh).

     
  • Oras – vanduo šilumos siurblių kaina su įrengimu yra apie 2 kartus mažesnė nei analogiškos galios geoterminio šilumos siurblio įrengimo kaina , o gautos šilumos savikainos yra panašios.

     
  • Dviejų dalių sistemos šilumos siurbliai- tai dažniausiai gyvenamiesiems namams ir nedidelėms komercinėms patalpoms naudojami oras-oras; oras-vanduo įrenginiai. Dviejų dalių sistema vadinama todėl kad jos komponentai yra padalinti į dvi dalis. Viena iš jų stovi lauke, kita viduje. Šios dvi sistemos yra sujungiamos vamzdeliais. Daugumoje dviejų įrenginių sistemose garintuvo spiralė, ventiliatorius (pūtikas) ir filtrų skyrius yra įrenginio dalyje kuri randasi pastato viduje. Kompresorius, kondensatoriaus spiralė ir ventiliatorius yra įrenginio dalyje kuri randasi pastato išorėje.

     

  • KOKIO GALINGUMO ORAS/ORAS, ORAS/VANDUO ŠILUMOS SIURBLIO REIKIA?

    Namo plotasŠilumos kiekis*
    Geros šiluminės varžos reikia apie 40 W/m²Prastesnės šiluminės varžos reikia apie 60 W/m²
    100 m24 kW6.0 kW
    125 m25 kW7.5 kW
    150 m26 kW9.0 kW
    175 m27 kW10.5 kW
    200 m28 kW12.0 kW
    225 m29 kW13.5 kW
    250 m210 kW15.0 kW
    275 m211 kW16.5 kW
    300 m212 kW18.0 kW
  • Šilumos siurbliai ORAS-ORAS yra įrenginiai, gebantys išgauti sukauptą šiluminę energiją iš mus supančios aplinkos oro ir perduoti į gyvenamąsias patalpas.

     
  • Oras-vanduo šilumos siurblys sunaudoja tiek pat energijos, kiek ir geoterminiai šilumos siurbliai.

     
  • Oras-vanduo šilumos siurbliai gali sutaupyti apytiksliai 50-60% namui šildyti reikalingos šilumos bei karšto vandens per metus.

     
  • Oras-vanduo šilumos siurbliai gali šildyti tiek vandenį, tiek orą, tiekdami šilumą į namus per šildomų grindų sistemas bei radiatorius.

     
  • Vasarą šie šilumos siurbliai dažnai naudojami oro kondicionavimui bei drėgmės sumažinimui, tačiau tuomet sumažėja energijos taupymas.

     
  • Oro siurblys paprastai gali sutaupyti apie 30-50 procentų šildymo išlaidų (neskaičiuojant vandens šildymo išlaidų).

     
  • Šilumos siurblį oras – oras sudaro išorinis įrenginys ir viena arba daugiau vidinių dalių. Išorinis įrenginys ima šilumą iš lauko oro ir perduoda ją viduje esančioms dalims, kurios, veikiamos ventiliatoriaus, paskleidžia tą šilumą viduje.

  • Sezoninis energijos vartojimo efektyvumo koeficientas (SEER) – bendras įrenginio energijos vartojimo efektyvumo koeficientas per visą vėsinimo sezoną, apskaičiuojamas norminį metinį vėsinimo poreikį padalijant iš metinių elektros energijos sąnaudų vėsinimui.
  • Sezoninis veiksmingumo koeficientas (SCOP) – bendras įrenginio veiksmingumo koeficientas, atitinkantis visą nustatytą šildymo sezoną ir apskaičiuojamas norminį metinį šildymo poreikį padalijant iš metinių elektros energijos sąnaudų šildymui.
  • Vėdinimo įrenginiai (rekuperatoriai) skirstomi į rekuperatorius ir regeneratorius. Pagrindinis jų skirtumas yra šilumokaičio tipas. Rekuperatoriuje montuojamas plokštelinis, o regeneratoriuje – rotacinis šilumokaitis. Skirtumas tas, kad plokšteliniame šilumokaityje nesimaišo oro srautai, o rotaciniame – maišosi. Dėl šios priežasties iš šalinamo oro rotaciniu šilumokaičiu dalis teršalų gali būti grąžinami atgal į patalpas. Dar vienas skirtumas – šilumos grąžinimo efektyvumas. Standartinio plokštelinio šilumokaičio efektyvumas yra apie 60%, todėl tiekiamą į patalpą orą reikia papildomai šildyti. Rotacinio – apie 80%, tiekiamą į patalpą orą taip pat reikia papildomai šildyti. Naujo modelio (šešiakampio, kryžminio, priešpriešinio oro srauto) šilumokaičio efektyvumas yra apie 90-95%, todėl tiekiamo į patalpas oro šildyti nereikia, patiriami minimalūs šilumos nuostoliai.

  • Rekuperatorių, priklausomai nuo patalpų paskirties, rekomenduojama statyti:

    • Garaže, katilinėje, palėpėje ar kitose pagalbinėse patalpose – jei rekuperatorius yra skirtas gyvenamosioms patalpoms;
    • Lengvai prieinamose vietose (nes jį reiks dažnai stebėti, prižiūrėti) – jei rekuperatorius yra skirtas gamybinės paskirties patalpoms.
  • Rekuperatorius sandariose patalpose pakeičia orą maždaug apie 0,6 kartus per valandą. Tai yra puikus rodiklis, nes rekomenduojama norma yra nuo 0,5 iki 0,8 kartų.

     
  • Patalpos oras patenka į rekuperatorių, praeina pro filtrą, tada patenka į šilumokaitį, palieka jame savo šilumą ir yra pašalinamas į lauką. Tuo pačiu metu lauko oras pakliūna į rekuperatorių, prateka į šilumokaitį, jame pasiima iš patalpos ištraukto oro šilumą (perduodamos šilumos kiekį rodo rekuperatoriaus naudingumo koeficientas)  pereina per filtrą  ir patenka į Jūsų namus.

  • Rekuperatorius – įrenginys skirtas gryno, švaraus oro tiekimui bei prasto oro pašalinimui iš gyvenamųjų patalpų.

     
  • Kiek rekuperacinė sistema vėdindama patalpas sunaudos elektros energijos priklauso nuo vėdinimo įrenginio modelio ir galingumo.

     
  • Rekuperacija yra mechaninis patalpų vėdinimas rekuperacinės sistemos pagalba, kurio metu į patalpas tiekiamas šviežias oras, apšildytas (ar atvėsintas) šalinamo oro (sugrąžinama net iki 90proc. šilumos ar vėsos energijos). Tiekiamas oras ir šalinamas oras tarpusavyje nesimaišo, juos atskiria rekuperatoriaus šilumokaičio membranos. Jei rekuperatoriaus šilumokaitis yra pagamintas iš spec. popieriaus, jame vyksta ne tik temperatūriniai, bet ir drėgmės mainai.

     
  • Šilumos siurblio kainą nulemia daug faktorių: galia, tipas, montavimo vieta, atstumas tarp vidinio ir išorinio įrenginio.

     
  • Vidutinės išlaidos 1 kv/m yra apie 0.76 EU/mėn.
     
  • Prižiūrint įrenginį, jo tarnavimo laikas gali siekti apie 15 metų.

     
  • Tinka, tačiau reikia peržiūrėti, kokie radiatoriai yra patalpose

     
  • Dažniausiai šilumos siurblį sudaro dvi dalys – vidinė ir išorinė.

     
  • Šilumos siurblys (oras/ vanduo) – tai įrenginys, skirtas šildyti arba vėsinti patalpas bei karšto vandens ruošimui.

     
  • Automobilio kondicionierius susideda iš daugelio dalių, tai: kompresorius, guminė šaltnešio žarna, aliuminiai vamzdeliai, termoreguliuojantis vožtuvas, išgarintojas, kondensatorius – radiatorius, aukšto slėgio rėlė, žemo slėgio rėlė, ventiliatorius, resyveris, filtras ir dar daug kitų smulkių detalių, kurios genda dažniausiai dėl netinkamos priežiūros, klimato kaitos sąlygų, temperatūros pokyčių ir kt.

     
  • Karštomis dienomis spaudimas automobilio kondicionavimo sistemoje siekia 25-30 barų (atmosferų). Tai būtų galima palyginti su vandens srovės spaudimu, kuri pasiektų 250 metrų aukšti.

     
  • Dažniausias kondicionieriaus gedimas – nesandarumas, dažniausias nesandarumo šaltinis, tai kondensatorius (liaudyje vadinami radiatoriais, kondenseriais). Būtent ant jo pirmiausiai patenka dulkės ir smulkūs akmenukai. Vamzdeliai yra labai ploni, Todėl retas kondensatorius tarnauja ilgiau nei 2-3 metus. Jei kondensatorius pradeda rūdyti ir dėl to prarandamas geras hermetiškumas.

     
  • Taip, mes pildome automobilio kondicionierius.

     
  • Raidės nuo A iki G reiškia prietaiso ekonomiškumą elektros energijos vartojimo požiūriu. A, B ,C – energijos sąnaudos nuo 300 iki 600 kilovatvalandžių per metus. D, E, F, G – santykinai daug energijos naudojantys šaldytuvai.
     
  • Šaldytuvo priskyrimas klimatinei klasei.

    M – temperatūra patalpoje gali svyruoti nuo +16°C iki +32°C laipsnių. SM klasė pritaikyta temperatūroms aplink prietaisą nuo +10 iki +32 °C. T klasė – nuo +18 iki +43°C. SM-T – +10 – +43°C.

  • Įprastai šaldytuvo matmenys būna 0,86 -2 metrų aukščio, o plotis gali svyruoti nuo 60 iki 90 cm

     
  • Sudėjus lentynėles ir stalčius šaldytuvo talpa gali sumažėti maždaug nuo 280 litrų iki 224 litrų.

     
  • Pastatomo 180 cm šaldytuvo talpa (su šaldymo kamera) svyruoja nuo 250 iki 330 litrų ir daugiau. Tokių pat išorinių matmenų įmontuojamas šaldytuvas savyje talpina kur kas mažiau: ~260 l. Taip yra todėl, kad įmontuojamo šaldytuvo plotis mažesnis net 4 cm, o gylis sumažintas net 5-6 cm. Taigi įmontuojamo šaldytuvo, lyginant jį su pastatomu, talpa mažesnė net 10-15%.

     
  • Šaldytuvus pagal jų talpą galima suskirstyti į:

    • mažus (nuo 45 litrų talpos),
    • nedidelius (200-280 litrų),
    • vidutinės talpos (280-400 litrų),
    • didelius (400-560 litrų),
    • itin didelius (nuo 560 iki 800 litrų).
  • Šaldytuvus pagal jų talpą galima suskirstyti į:

    • mažus (nuo 45 litrų talpos),
    • nedidelius (200-280 litrų),
    • vidutinės talpos (280-400 litrų),
    • didelius (400-560 litrų),
    • itin didelius (nuo 560 iki 800 litrų).
  • Abiejų principas vienodas:

    Skystas freonas teka radiatoriumi ir garuoja, garuodamas jis sugeria energiją (šilumą viduje (buto ar šaldytuvo)), ties tam tikra riba jis virsta dujomis, kuriuos grįžta į kompresorių ir kuris suspaudžią jas iki skysčio ir atvėsina išoriniame radiatoriuje (atiduoda šilumą) , tada vėl teka į vidinį radiatorių. Ir taip ciklas kartojasi.

    Freonas naudojamas todėl, kad jo garavimo ir virimo temperatūros labai žemos. Bet galima naudoti ir gliukoli (vandens ir spirito mišinį), kalba eina apie dideles šaldymo mašinas.

    Beto kondicionierius šaldytuvas taip pat, paverčia tik 20-30% energijos šalčiu, o 70-80% – šiluma. Tai reiškia, jog šaldydami šaldytuvo vidų jūs labiau kaitinate virtuvę, nei šaldote baldo vidų. (1:5 kof.)

  • -Medžiaga virsdama iš skystos būsenos į dujinę, sugeria šilumą (arba energiją).
    -Medžiaga virsdama iš dujinės būsenos į skystą, atiduoda šilumą (arba energiją).
    -Šiluma visada pereina nuo šilto kūno prie šalto.

  • Oro kondicionieriai būna įvairių tipų: konvektoriniai,  prie lubų, palubės-sienų, sieniniai, kanaliniai, pastatomi, mobilūs, montuojami į langus,didelio galingumo ir kitokie.

     
  • Pagrindinė funkcija oro kondicionieriaus yra vėsinti orą.

     
  • Taip, oro kondicionierius gali šildyti. Dažniausiai kai oro temperatūra lauke siekia nuo 10 iki -5 0C

     
  • Taip, oro kondicionierius gali sausinti, daugelis kondicionierių turi išskirtinę funkciją „sausinimas“. Šiame režime oro temperatūra beveik nesikeičia, o drėgmė mažėja.

     
  • Taip, oro kondicionierius gali vėdinti, tuomet, kai nėra nei šaldoma nei šildoma.

     
  • Oro kondicionierieriai gali išvalyti ora, daugumą kondicionierių turi oro filtrus.

     
  • Gali būti mechaninis ir elektroninis šaldytuvo valdymas.

    Mechaniniame valdyme mes neturime galimybės nustatyti tikslios temperatūros, tačiau galime pasirinkti šaldymo lygius.

    Elektroniniame valdyme mes galime nustatyti tikslią temperatūrą laipsniais šaldytuve ir šaldymo kameroje.  Jūs turite galimybę parinkti skirtingą temperatūrą tiek šaldymo kameroje, tiek šaldytuve.

Gauti pasiūlymą/registruoti gedimą

Skaičiuoklė